Estijos, Latvijos ir Lietuvos regioninis bendradarbiavimas

12.01.2004
Bendradarbiavimo struktūros
Estijos, Latvijos ir Lietuvos regioniniam bendradarbiavimui (jo dabartine forma) pagrindą padėjo 1994 m. birželio 13 d. pasirašytas dokumentas "Susitarimas dėl Estijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo". Susitarime yra nustatytos žemiau išvardintos bendradarbiavimo formos:
Baltijos Asamblėja
Baltijos Asamblėja (BA) - tai nuo 1991 m. lapkričio 8 d. Statuto pagrindu (įsigaliojo 1993.10.31, pakeitimai 1994.11.31, 1997.04.27, 1998.11.28) veikianti Baltijos valstybių tarpparlamentinė struktūra. BA-jai priklauso iš kiekvienos valstybės parlamento po 20 parlamentarų (iš viso 60), kurie susitinka 2 kartus per metus – pavasario ir rudens sesijų metu. Tarp sesijų BA darbą koordinuoja keturis kartus per metus susirenkantis prezidiumas, kuriam vadovauja pusei metų išrinktas pirmininkas (pirmininkaujančios valstybės BA delegacijos vadovas). Į prezidiumą iš kiekvieno parlamento yra išrinkti po du parlamentarus – delegacijos vadovas ir jo pavaduotojas. BA turi septynis komitetus (žr. schemą 1): teisingumo, socialinių ir ekonominių reikalų; ekologijos ir energetikos; komunikacijos; švietimo, mokslo ir kultūros; saugumo ir tarptautinių santykių; biudžeto komitetas. Be jų, yra ir redakcijos komisija bei sekretoriatas, kuriam priklauso nuolat Rygoje reziduojanti sekretorė bei trys delegacijų sekretorės. BA rėmuose veikia ir politinės frakcijos. Pagal įstatus BA savo pozicijas išsako rezoliucijomis, sprendimais, deklaracijomis, pasiūlymais, kreipimaisi ir pareiškimais. Jų politinis ar juridinis susaistymas nėra nustatytas.
Paskutinės Baltijos Tarybos metu 2002 m. Vilniuje Baltijos Asamblėja pranešė, kad iki šiol galiojusį pusės metų pirmininkavimo periodą keičia į metinį ir pateikė Baltijos Ministrų Tarymai pasiūlymą, kad vienu metu viena valstybė pirmininkautų ir Baltijos Asamblėjai, ir Baltijos Ministrų Tarybai. BMT su pasiūlymu sutiko ir nuo 2003 metų sausio 1 d. tiek BA, tiek ir BMT pirmininkauja Lietuva.
Baltijos Ministrų Taryba
Baltijos Ministrų Taryba (BMT) yra bendra tarpvyriausybinė struktūra, kurios veiklos pagrindas yra 1994.06.13 patvirtintas Statutas (Terms of reference). BMT pirmtakai yra 1993 m. atkurta 1934 m. Ženevos tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo sutartimi pagrįstos Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijos ir 1990 metais įkurta Baltijos valstybių bendradarbiavimo taryba.
BMT struktūra (žr., schemą 2):
- Vyriausybių vadovų susitikimai (aukščiausia institucija);
- Baltijos (bendradarbiavimo) ministrų (užsienio reikalų ministrų) susitikimai;
- Baltijos (bendradarbiavimo) komitetų (centrinė BMT-os darbą koordinuojanti-rengianti institucija, kuriai priklauso kiekvienos vyriausybės paskirtas atstovas);
- šakinių ministrų susitikimai;
- aukštesniųjų pareigūnų komitetai (užsiima specifinėmis bendradarbiavimo sritimis, šiuo momentu yra 18), kurie skirstomi į tarp komitetines darbo grupes, o šios savo ruoštu dar į pakomitečius;
- BMT-os sekretoriatas/virtualus sekretoriatas (pirmininkaujančios šalies logistinis-techninis koordinacijos centras).
Iki šių metų pradžios BMT pirmininkas keitėsi kiekvienų metų liepos mėnesį - 2000/2001 Latvija, 2001/2002 Lietuva, 2002 liepa-gruodis Estija. Pagal BMT ir BA tarpusavio susitarimą, nuo 2003 metų BMT-ai pirmininkaujanti šalis keičiasi sausio 1d., šių metų pradžioje BMT pradėjo pirmininkauti Lietuva. Įstatais yra užfiksuoti dviejų aukštesnio lygio susitikimai du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. 18 aukštesniųjų pareigūnų komitetų apima visas ministerijas. Vyr. pareigūnų bei šakinių ministrų susitikimai vyksta pagal BMT vyriausybių vadovų patvirtintą darbo planą bei atsižvelgiant į konkrečius poreikius. BMT sprendimai Baltijos vyriausybėms yra privalomi tuo atveju, jei iš anksto nėra pranešama apie būtinybę juos ratifikuoti.
Baltijos Taryba
Baltijos Taryba (BT) yra vieną kartą per metus (BA pavasarinės sesijos metu) susirenkantis BA ir BMT bendras forumas, kuris priima BMT-ai adresuotas deklaracijas ir išklauso kasmetines BMT ataskaitas apie Baltijos bendradarbiavimą. BT darbo pagrindas yra 1994.06.13 tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos pasirašytas parlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo susitarimas, kuris yra papildytas 1996 m. bendradarbiavimo protokolu.
Baltijos Prezidentų Taryba
Baltijos Prezidentų Taryba (BVT) nėra nustatyta 1994.04.13 trišalio susitarimo. Ją įkūrė ir pavadino Baltijos Valstybių Tarybos vardu 1990.05.12 Aukščiausios Tarybos pirmininkai kaip bendradarbiavimo forumą to meto valstybių vadovams. Pradinis pavadinimas buvo naudojamas ir vėlesnių prezidentų susitikimų metu. 1993.11.18 prezidentai patvirtino statutą, kuriuo pradinis pavadinimas buvo pakeistas į Baltijos Tarybą. Kadangi tą patį pavadinimą pradėjo naudoti ir BA bei BMT-os bendras forumas, siekiant išvengti nesusipratimų valstybių vadovų bendradarbiavimas pradėtas vadinti Baltijos Prezidentų Taryba.
Pastarieji renginiai
- Baltijos Ministrų Pirmininkų susitikimas Palangoje 2002 m. vasario 28 – kovo 1 d.
- Baltijos Taryba Vilniuje 2002.05.24
- Baltijos Ministrų Pirmininkų susitikimas Visagine 2002.06.25-26
- NB8 bendradarbiavimo ministrų susitikimas Vilniuje 2002.06.27-28
- NB8 Ministrų Pirmininkų susitikimas Rygoje 2002.08.18-19
- NB8 užsienio reikalų ministrų susitikimas Taline 2002.08.26-27
- Baltijos Asamblėjos posėdis Rygoje 2002.12.13-15
- Baltijos šaliu Ministru Pirmininku ir BMT susitikimas Kalvi, 2003 m. sausio 14-15 d.
- Baltijos šaliu užsienio reikalu ministru susitikimas su BA Prezidiumu Vilniuje, 2003 m. birželio 09 d.
- Baltijos šaliu Ministru Pirmininku susitikimas Vilniuje, 2003 m. rugsejo 05 d.
- Baltijos Tarybos susitikimas Vilniuje, 2003 m. lapkricio 28 d.
- Baltijos Asamblejos susitikimas Vilniuje, 2003 m. lapkricio 28-29 d.
 
|