Estonian Embassy in Vilnius :: Naujienos ir įvykiai

Tarptautinė konceptualių papuošalų paroda DREAMSCAPE Vilniuje

Thu, 08 Dec 2011 16:49:51 GMT

Vilniaus Galerijoje „AV 17“, adresu Aušros Vartų g. 17 atidaryta konceptualių papuošalų paroda „Dreamscape“, kuri veiks iki 2012 m. sausio 10 d. Šioje parodoje yra atstovaujamos visos keturios Baltijos šalių mokymo įstaigos, kuriose yra dėstomos papuošalų gamybos programos. Ši paroda apibendrina šiuolaikines Baltijos šalių menininkų konceptualių papuošalų kūrimo kryptis. Estiją atstovauja menininkai: Annika Kedelauk, Birgit Skolimowski, Kristiina Kibe, Pilleriin Jürisoo, Julia Maria Künnap, Nils Hint, Ettel Poobus, Katrin Beljaev, Tanel Veenre, Ketli Tiitsar ir Kristi Paap.

Lietuvos ir Estijos nacionalinių operos ir baleto teatrų mainai

Fri, 23 Sep 2011 14:21:58 GMT

Rugsėjo 23-29 įvyko precedento neturėję Lietuvos ir Estijos nacionalinių operos ir baleto teatrų mainai. Vilniuje ir Taline parodyti 9 abiejų nacionalinių teatrų spektakliai: lietuviai estų publikai pristatys 4 spektaklius: „Romeo ir Džiuljeta“, “La juive”, “Othello” ir “Madame Butterfly”.tuo tarpu Estijos nacionalinė trupė Vilniuje – penkis. Estijos Nacionalinio Operos ir Baleto teatro gastroles Vilniuje pradėjo Giacomo Puccini opera „Toska“, taip pat parodyti „Meilė trims apelsinams“ , „Bohema“, „Trys muškietininkai“ ir baletas „Manon“.

Estijos Ambasada dėkoja BLRT grupės įmonei „Vakarų laivų gamyklai“ už paramą organizuojant renginį Vilniuje.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Thu, 22 Sep 2011 09:51:02 GMT

Jau aštuntą kartą Vilniuje duris atvėrė dokumentinių filmų festivalis, kuriame parodyti įvertinimo sulaukę filmai, kuriuose tradiciškai atspindėtos aštrios socialinės ir gyvenimiškos problemos. Į festivalio programą įtraukta plati lietuviškų filmų retrospektyva ir nemažai naujausių kirų dokumentinių filmų. Jauniesiems autoriams surengti kūrybiniai darbo kambariai.

Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje dalyvavo estų kūrėjų: Moonika Siimets, Marianne Kaat, Kullar Viimne bei Andres Maimik ir Kaidi Kaasiku filmai.

Programa: www.skalvija.lt, www.kinopasaka.lt, www.vdff.lt

Estijos tekstilės paroda Kaune

Sat, 24 Sep 2011 09:50:23 GMT

Kauno galerijoje „Meno parkas“, kaip satelitinis Kauno bienalės projektas atidaryta Estijos tekstilės paroda, kuris bus eksponuojama nuo rugsėjo 23 d. –iki spalio 21 d. adresas Rotušės al. 27, Kaunas, Lietuva; www.menoparkas.lt

TEXTILE 11 – VIII Tarptautinė tekstilės bienalė Kaune, rugsėjo 22 – gruodžio http://www.bienale.lt/2011/?lang=en

Tekstilės bienalė Kaune vyksta nuo 1997 metų. Nuo to laiko ši bienalė tapo viena pagrindinių Europos tekstilės meno platformų, kuri įtraukia tiek šios srities praktikus, tiek teoretikus, tiek tekstilės srities atstovus, tiek ir kitų meno šakų atstovus, kurie čia suvažiuoja dalyvauti bei pasisemti įvairiapusės patirties. Kauno tekstilės bienalė kiekvienais metais pritraukia vis daugiau susidomėjusių lankytojų. Galima teigti, jog šis renginys yra išaugęs į svarbų reiškinį Europos ir pasaulio mastu.

Dalyvaujantys estų menininkai:
Maasike Maasik, Tiina Puhkan, Triinu Tulva, Kadi Pajupuu, Marilyn Piirsalu, Anu Põder, Urmas Viik, Eva Jakovits, Kärt Ojavee, Aune Taamal, Monika Järg, Kirill Safonov, Lylian Meister, Katariina Meister ning muusik ja helilooja Indrek Liit

Esate laukiami!

Europos Sąjungos kalbų diena Vilniuje

Sun, 25 Sep 2011 05:17:41 GMT

Rugsėjo 24 d. Vilniuje, Mokytojų namų kieme įvyko Europos Sąjungos kalbų diena, kurioje savo stendą pristatė ir Estijos ambasada, pagrindinė stendo tema buvo Talinas - Europos Kultūros sostinė. Iš su Estija supažindinančios medžiagos populiariausia tapo vaikiška, į lietuvių kalbą išversta knygelė „Lotte“, žmonių susidomėjimas buvo didelis. Viso dalyvavo 20 stendų, kuriuose pristatyta 17 Europos Sąjungos kalbų, buvo rengiamos mini viktorinos, kuriose galima buvo laimėti įvairių prizų. Ambasados sudarė klausimynus supažindinančius su jų kalba bei kultūra, ilgesnę jų versiją galima buvo rasti internete jau ankščiau, taip pat įvairių šalių ambasados įsteigė prizus, kurie buvo perduoti laimėtojams kalbų dienos metu. Vyko įvairūs darbo kambariai (workshops) publikai pasirodė Evelina Sašenko, atstovavusi Lietuvą šių metų Eurovizijoje.

Teatro "Vanemuine" baletas "Kazanova"

Wed, 28 Sep 2011 13:46:30 GMT

Rugsėjo 27 d. seniausio Estijos teatro „Vanemuine“ (1865) trupė Vilniuje pristatė David Sonnenblucko režisuotą baletą „Kazanova“, kuris sulaukė didelio Lietuvos žiūrovų susidomėjimo. Publika buvo sužavėta spektaklio jausmingumu ir šokėjų charizma.

Ryškiausiai pasaulyje suspindusį estų teatro kūrinį vilniečiams ir miesto svečiams dovanojo LNK televizija, Ūkio banko teatro arena ir Estijos ambasada.

http://www.15min.lt/gallery/show/Vilniuje-seksualusis-estu-baletas-Kazanova-20127

http://www.alfa.lt/straipsnis/12492689/Seksualiajame.balete.Kazanova..zvaigzdziu.desantas=2011-09-21_15-26/

http://www.dance.lt/estijos-teatro-vanemuine-balete-kazanova-vaig-d-i-desantas/

http://www.teatroarena.lt/lt/event/104/

Estijos Žmogaus Raidos Ataskaitos pristatymas Lietuvos Prezidentūroje

Mon, 19 Sep 2011 13:11:59 GMT

2011 metų Estijos Žmogaus Raidos Ataskaita yra išskirtinė ta prasme, kad ją sudarė mokslininkai iš trijų Baltijos šalių ir joje yra lyginama trijų Pabaltijo valstybių raida 20 metų nepriklausomybės laikotarpyje. Leidinio pagrindinės sudarytojos Marju Lauristin teigimu, ši ataskaita patvirtina, kad Baltijos kelias egzistuoja, tai įrodo paskutinių 20 metų raida trijose valstybėse. Ataskaitoje pastebima, kad Baltijos šalys, ypač Estija turėjo valios atsilaikyti prieš sunkumus kriziniu periodu. Bendrai, raida per pastaruosius dešimt metų yra stipri ir pozityvi visose trijose šalyse. Ataskaitos pristatyme dalyvavo lietuvių autoriai, o iš Estijos be Marju Lauristin buvo atvykę Erik Terk bei Vello Pettai. „Prieš 20 metų buvo savaime suprantama, kad Estija, Lietuva ir Latvija eis kartu tolyn“, kalbėjo Marju Lauristin. „Tačiau šiuo metu mūsų mintys skiriasi ir judame tarsi skirtingomis kryptimis. Estijos išskirtinis bruožas yra greitis ir užsispyrimas politinių sprendimų įgyvendinime“
Ataskaitos autorius iš Estijos, ambasadoje priėmė Estijos Respublikos ambasadorius p. Tiit Naber.

http://www.kogu.ee/public/eia2011/eia_eng_2011.pdf

Grupė estų žurnalistų aplankė „Baltijos“ laivų statyklos įmones bei Estijos Respublikos ambasadą Lietuvoje

Fri, 16 Sep 2011 12:19:37 GMT

09.14-16 grupė estų žurnalistų aplankė „Baltijos“ laivų statyklos įmones bei Estijos Respublikos ambasadą Lietuvoje

Grupę sudarė 8 žurnalistai, pagrinde iš rusų kalba leidžiamos spaudos, o taip pat atstovai iš BNS.ee ir DELFI.ee ekonomikos skilčių.
BLRT grupės statyklos Lietuvoje sukūrė darbo vietas ~1800 žmonių ir yra investavusi į Lietuvos laivų gamybą, remontą bei metalo perdirbimo sektorių.
Rugsėjo 15 d. Klaipėdos uoste įvyko „Western Baltija Shipbuilding“ generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos bei kitų dukterinių įmonių vadovų susitikimas. Grupę priėmė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
09.15 žurnalistai aplankė BLRT grupės įmones: „Vakarų Metalas“ ir „Vakarų Cinkas“ Vilniuje.
Estijos ambasadorius Lietuvoje p. Tiit Naber priėmė grupę ambasadoje. Atsiliepimai apie įvykusią kelionę pasirodė Estijos laikraščiuose, radijuje ir kituose portaluose.

http://www.wsy.lt/

Lietuvos Respublikos Seime buvo atidaryta paroda „Pirmieji užsienio valstybių ambasadorių skiriamieji raštai“ skirta paminėti Lietuvos tarptautinio pripažinimo 20-metį ir diplomatinių santykių atnaujinimą

Mon, 12 Sep 2011 14:29:26 GMT

Lietuvos Respublikos Seimas pakvietė pirmuosius Lietuvoje akredituotus užsienio ambasadorius paminėti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo 20-metį. Atvykusiems ambasadoriams buvo surengta programa, kurios eigoje buvo suorganizuoti susitikimai LR užsienio reikalų ministerijoje, Genocido muziejuje, garbingi svečiai pagerbė per sausio 13 -ąją žuvusius laisvės kovotojus padėdami ant jų kapų vainikus, jų garbei buvo surengti priėmimai ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus bei Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vardu.

Seime vykusios iškilmingos ceremonijos metu užsienio šalių ambasadoriams užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įteikė URM apdovanojimą „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“. Apdovanojimai įteikti pirmiesiems Estijos, Latvijos, Švedijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Norvegijos, Suomijos ir Turkijos diplomatinių atstovybių vadovams nepriklausomoje Lietuvoje. Apdovanojimas „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ taip pat skirtas pirmiesiems Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Šventojo Sosto ir tuometinės Čekoslovakijos ambasadoriams Lietuvoje, kuriems jis bus įteiktas vėliau. Anksčiau šią savaitę buvo apdovanotas ir pirmasis Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Janas Widacki.

Po apdovanojimų įteikimo Seime atidaryta paroda „Laisva Lietuva pasaulio bendrijoje“ ir „Pirmieji užsienio valstybių ambasadorių skiriamieji raštai.

Ekspozicija Seimo parodų galerijoje veiks rugsėjo 5–19 dienomis ir spalio 3–24 dienomis. Parodą galerijos lankytojai kviečiami apžiūrėti penktadieniais atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

Čia rasite pirmosios Estijos Respublikos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Lietuvoje p. Valvi Strikaitienės kalbą, pasakytą 2011 m. rugsėjo 9 d. parodos „Pirmieji užsienio valstybių ambasadorių skiriamieji raštai“ atidaryme.

Straipsniai Lietuvos žiniasklaidoje:

http://www.lrytas.lt/-13153018491314154038-pirmieji-u%C5%BEsienio-valstybi%C5%B3-ambasadori%C5%B3-skiriamieji-ra%C5%A1tai-eksponuojami-seime.htm

http://www.alfa.lt/straipsnis/12392695/Vilniuje.apdovanoti.pirmieji.salyje.rezidave.uzsienio.diplomatai=2011-09-10_21-18/

Estijos prekybos rūmų sezono atidarymo renginys Estijos ambasadoje Vilniuje

Tue, 30 Aug 2011 08:24:33 GMT

Estijos prekybos rūmai Lietuvoje kartu su Estijos Respublikos ambasada surengė nuotaikingą sezono atidarymo šventę vietiniams estų verslininkams bei kitiems čia gyvenantiems estams. Šiuo renginiu taip pat buvo paminėtas Estijos nepriklausomybės atgavimo 20-metis.

Minėtame vakare pasirodė folkloro ansamblis iš Estijos „Kratt“, atlikėjai Kaili ir Enrik Visla, kurie supažindino susirinkusius svečius su tautiniais estų instrumentais, muzika bei šokiais. Renginio rėmėjai - Saku ir A.leCock alaus daryklos. Buvo siūloma paragauti Estijos gamintojų sūrių. Dalyviams buvo pasiūlyta sudalyvauti loterijoje, kurioje prizus įsteigė susisiekimo bendrovės Lux Express dukterinė įmonė Simple Express, o taip pat Baltic Hotels&Restorans Systems. Sezono atidarymo šventėje dalyvavo ir JAV, Suomijos, Prancūzijos ir Latvijos prekybos rūmų atstovai Lietuvoje, taip pat European Business Network - tinklas jungiantis Estijos, Olandijos, Portugalijos, Airijos, Čekijos, Belgijos, Graikijos ir Austrijos ambasadų į verslą orientuotą veiklą.

Filmų festivalis „Baltijos banga“

Mon, 29 Aug 2011 15:01:23 GMT

2011.08.22-28 Nidoje įvyko jau tradicija tapęs tarptautinis filmų festivalis, kuriame parodyti naujausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos meniniai bei dokumentiniai filmai. Festivalio atidarymo proga savo pasveikinimo laiškus atsiuntė visų trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Estijos ambasados atstovai, Estijos garbės konsulas Klaipėdos krašte p. Virginijus Biskys, Latvijos Respublikos ambasadorius. Estijai atstovavo filmai: Lumekininganna” („Sniego karalienė“) , „Punane elavhõbe” („Raudonas gyvsidabris“), „Pit Nr 8” ir „Üks minu sõber” („Vienas mano draugas“). Atidaryme taip pat dalyvavo Estijos kino sąjungos pirmininkė Erika Laansalu. Puikus filmų parinkimas malonioje kurorto aplinkoje surinko į festivalį daug gerbėjų ir žiūrovų.

Estų dailininko Priit Pajos tapybos darbų paroda Lietuvoje 2011 metais.

Thu, 16 Jun 2011 07:09:26 GMT

2007 metais gimęs projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ palaipsniui įgavo tarptautinį mastą. 2011 metais estų dailininko Priit Pajos tapybos darbų paroda keliaus po Lietuvą, bus eksponuojama Vilniuje, Kaune bei Kelmėje. Priit Pajos priklauso estų dailininkų draugijai „Kursi“, jo darbuose atsispindi Fino-Ugrų versija para-siurrealizmas.

Tikslesnį parodų kalendorių galima rasti: www.menasdvarouse.lt

Estijos ambasada Vilniuje džiaugiasi galėdama prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.

Interviu su J.E. Estijos Ambasadoriumi Lietuvoje p. Tiit Naber

Wed, 25 May 2011 12:35:57 GMT

PDF
Estijos ambasadorius Lietuvoje Tiit Naber: "Euras padidino pasitikėjimą Estijos ekonomika"

Estija tapo euro zonos nare

1. Kokios buvo nuotaikos tarp Estijos žmonių šių metų sausio 1 d. įvedus eurą?

Pastebėjome, kad per šių metų sausio mėnesį viešoji nuomonė dėl euro įvedimo kiek pakilo, maždaug 60-65 proc. visų estų palaikė prisijungimą prie euro. Pagal sausio mėnesį atliktą viešosios nuomonės apklausą, sklandus perėjimas prie naujos valiutos tik padidino visuomenės paramą eurui. Pagrindinės tokios paramos priežastys: patogesnės keliavimo sąlygos bei tikėjimas šviesesne ekonomikos ateitimi.

2. Daugelis Lietuvoje mano, kad euro įvedimas neišvengiamai reiškia ir aukštesnes kainas. Ar Jūs pastebėjote tokią tendenciją, kai euras buvo įvestas Jūsų šalyje?

Oficialiais Estijos banko duomenimis euro įvedimas neturėjo įtakos kainų lygiui. Pagal statistiką, kainų lygis šalyje sausio mėnesį nepakito. Kita vertus, jei žiūrėtume į metinę statistiką, kainos šiais metais iš viso pakilo 5.3 proc. lyginant su tokiu pačiu praeitų metų laikotarpiu. Tačiau tokiam kainų pakilimui daugiausiai įtakos padarė pokyčiai pasaulinėje rinkoje. Pavyzdžiui, pastebime, kad kyla maisto produktų kainos, taip pat ir energetinių resursų. O kainos Estijoje daugelyje sričių į šiuos pokyčius sureagavo net greičiau nei kitose Europos šalyse. Tačiau apskritai galiu teigti, kad perėjimas nuo kronos prie euro neturėjo didelės įtakos kainų lygiui.

3. Kai kurie skeptikai teigė, kad prisijungdama prie euro Estija šoka į skęstantį laivą. Kaip Jūs vertinate euro zonos padėtį šiuo metu, atsižvelgiant į Europos skolų krizę bei tai, kad viena po kitos nuo nemokumo yra gelbėjamos Europos valstybės?

Kaip teigė Estijos Ministras Pirmininkas, euro įvedimas Estijoje buvo didžiausias Estijos vyriausybės pasiekimas Europos politikos prasme. Be to, Estijos prisijungimas prie euro zonos yra pozityvus signalas Europos Sąjungai bei visam pasauliui, rodantis, kad mes tikime ES vienybe bei euro gyvybingumu. Estija remia priemones, kurių ėmesi Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Tarptautinis Valiutos Fondas, siekiant pagerinti ekonominę situaciją Europoje. Mūsų pozicija yra tokia, kad visos ES ekonominė gerovė turėtų rūpėti kiekvienai valstybei narei.

4. Sprendimas priimti Estiją į euro zoną siaučiant pasaulinei ekonominei ir finansų krizei iš tiesų atrodo įspūdingai. Kaip Jums pavyko tai pasiekti? Kokius konkrečius Estijos vyriausybės sprendimus galėtumėte įvardinti, kurie prisidėjo prie Estijos prisijungimo esant šioms sudėtingoms aplinkybėms?

Estijai pavyko prisijungti prie euro dėl to, kad nuo pat nepriklausomybės atgavimo Estija laikėsi labai konservatyvios fiskalinės politikos bei visada žiūrėjo į priekį kurdama savo ekonominę politiką. Todėl tam, kad prisijungtume prie euro, mums nereikėjo visai nieko keisti savo ekonominėje politikoje. Estija pradėjo konsoliduoti savo biudžetą dar tada, kai tik pradėjome matyti, kad artėja ekonominė krizė, todėl biudžeto restruktūrizavimas nei kiek neatsiliko ir žengė koja kojon su besileidžiančia ekonomika. 2008-2009 m. laikotarpiu biudžeto konsolidacija sudarė apie 13 proc. Estijos BVP [Bendro vidaus produkto – aut.past.]. Be finansinių rezervų, kuriuos pavyko sukaupti per ankstesnius ekonomikos augimo metus, nebūtume sugebėję įgyvendinti mūsų biudžeto konsolidavimo tikslų. Prieš įsivesdami eurą galvojome, kad euras pakels pasitikėjimą Estijos ekonomine aplinka. Kaip matome dabar, būtent taip ir atsitiko.

5. Ar Jums nekelia susirūpinimo, kad po to, kai Estija įsivedė eurą, Jūs prarasite monetarinių reikalų kontrolę, dėl ko gali nukentėti Jūsų eksportas?

Kadangi Estijos krona buvo pririšta prie euro, net ir prieš tapdama euro zonos nare Estija nevykdė klasikinės monetarinės politikos. Prisijungus prie euro, mes gavome vietą už Europos Centrinio Banko stalo ir nuraminome baimes bei spekuliacijas dėl kronos devalvavimo. Jau dabar pastebime, kad euro įsivedimas padeda mūsų užsienio prekybai bei investicijų pritraukimui.

6. Kadangi Jūs gerai pažįstate Lietuvos ekonominę situaciją, kokį patarimą duotumėte mūsų vyriausybei, siekiančiai, kad Lietuva taptų euro klubo nare?

Manyčiau, kad ne mano kompetencijoje patarti Lietuvos vyriausybei, ji pati daug geriau žino, kaip tvarkytis su savo ekonominės politikos reikalais. Tačiau aš manau, kad Lietuvos vyriausybė nusistatė teisingus ekonominės politikos tikslus: ji šiuo metu vykdo atsargią fiskalinę politiką, deda pastangas konsoliduoti biudžetą bei pritraukti investicijų. Visos šios priemonės, taikomos nuosekliai, turėtų duoti rezultatų ir galiausiai atvesti Lietuvą į euro zoną.

Kalbėjosi Rokas Grajauskas

Disidentui V.Petkui įteiktas Estijos ordinas

Fri, 06 May 2011 06:31:08 GMT

„Meilės laiškai" Vakaras su Raimond Valgre dainomis. (1913.10.07. -1949.12.31.) Viešbutis „Narutis”, Vilniuje 2011 gegužės 5 d.

Thu, 05 May 2011 10:46:54 GMT

Kompozitoriaus Valgre kūrinių koncertą Vilniuje surengė Lietuvos Estų Draugija kartu su Estijos Respublikos Ambasada. Ambasadorius Tiit Naber pasveikino atlikėjus, tuo pačiu pasidžiaugdamas galimybe išgirsti Raimond Valgre balades Vilniuje. Jis išreiškė padėką estų draugijai už iniciatyvą bei malonų bendradarbiavimą.

Valgre kūrė meilės laiškus savo mylimajai Niinai 1944-1949 metų periodu. Koncerte atlikti tuo laikotarpiu sukurti kūriniai, viso16 gerai žinomų Raimond Valgre dainų.

Atlikėjai: Helin-Mari Arder (vokalas) Tõnu Kilgas (vokalas) Vambo Pikknurm (bosinė gitara) Jaak Lutsoja (akordionas).

Estų bankininkas: tarp Lietuvos nesėkmės siekiant euro priežasčių

Tue, 12 Apr 2011 09:13:37 GMT

Internetu Estijoje balsavo 25 proc. rinkėjų

Mon, 07 Mar 2011 12:42:23 GMT

Estijos vyriausybė įtikinamai laimėjo pirmuosius rinkimus po euro įsivedimo

Mon, 07 Mar 2011 12:41:55 GMT

Estija gedi dešimties žuvusių vaikų, gaisro priežastis dar lieka mįslė

Mon, 21 Feb 2011 12:35:03 GMT

Estija ir Latvija atrėmė Maskvos kaltinimus dėl sunkios rusakalbių padėties jose

Tue, 01 Mar 2011 12:35:27 GMT